Vyriškumo dydžio klausimas visada jaudino vyrus, ypač paauglystėje. Tai yra vienas pagrindinių vyrų savigarbos elementų. Beveik kiekvienas stipriosios lyties atstovas domėjosi, koks yra įprastas varpos dydis, ir palygino jį su savo parametrais.
Dabartinis varpos dydžio skirstymas yra toks:
- Micropenis - jei ištemptas varpos ilgis ne didesnis kaip 2 cm;
- Mažoji varpa - varpos ilgis mažesnis nei 9, 5 cm, esant erekcijos būsenai;
- Normali varpa - statistiškai vidutinis 9, 5 cm ar didesnis dydis erekcijos būsenoje;
- Milžiniška varpa - daugiau nei 24 cm ilgio, kai stačia.
Ilgiausiai oficialiai užfiksuota varpa yra 34, 3 cm.
Varpos ilgis yra susijęs su vyro ūgiu ir svoriu. Kuo didesnis augimas, tuo ilgesnė varpa, tuo storesnis žmogus, tuo mažesnė jo varpa.
Varpos forma taip pat gali skirtis:
- cilindro formos, kai varpos pagrindas ir galiukas yra maždaug vienodo skersmens;
- smailus, kai pagrindai yra aiškiai platesni nei varpos galvutė;
- grybas, kai varpa turi plačią galvą ir siaurą pagrindą.
Varpos padidėjimo laipsnis erekcijos metu nepriklauso nuo jos dydžio ramybės būsenoje.
LYČIŲ MATAVIMAS
Norint nustatyti varpos dydį, jis turi būti teisingai išmatuotas. Matavimas atliekamas vertikalioje kūno padėtyje išilgai nugaros (viršutinio) paviršiaus, nuo varpos pagrindo (penopubical kampas - varpos pagrindo ir priekinės pilvo sienos formos kampas) iki galvos krašto ramioje, ištemptoje ir stačioje būsenoje. Penopubical kampas turi būti 90 laipsnių (varpa lygiagreti grindims).
Norėdami tiksliausiai išmatuoti varpos dydį, turite atlikti keletą matavimų skirtingomis dienomis ir skirtingu laiku, po to rezultatai yra vidutiniai. Taikant šį metodą atsižvelgiama į natūralius dydžio svyravimus dėl seksualinio susijaudinimo lygio, paros laiko, kambario temperatūros, seksualinio aktyvumo dažnio ir matavimo klaidų.
Rezultatai laikomi netiksliais, jei matavimai buvo atliekami varpos apačioje, sėdint ar pakreipus.
KONSERVACINIAI BENDROSIOS DIDINIMO METODAI
Konservatyvus varpos pailginimo būdas yra ilgintuvo (specialaus tempimo prietaiso) naudojimas. Šį metodą senovės laikais jau naudojo kai kurios Afrikos gentys, kad pailgintų kaklą, ausis, lūpas, varpą.
Metodas pagrįstas fiziologiniu gyvų audinių atsaku į tempimo jėgos taikymą, pasireiškiantį pagreitintu ląstelių dalijimusi ir padidėjusia audinių mase. Šios technikos trūkumas yra tai, kad ilgintuvą reikia dėvėti ilgą laiką (mažiausiai 6 mėnesius), kiekvieną dieną, mažiausiai 4-6 valandas, o jūs galite stovėti, meluoti, vaikščioti, sėdėti. Plėtiklio pagalba varpos ilgis padidėja iki 5 cm, jo nenuslenkant.
Konservatyvus varpos dydžio padidinimo būdas, kai jis naudojamas teisingai, neturi šalutinio poveikio, neturi įtakos vaisingumui ir erekcijai.
GENIUS DIDINIMO CHIRURGINIAI METODAI
Chirurginis varpos padidėjimo gydymas apima vyro šlaplės tarpvietės (vidinės, paslėptos) ir kabančios (išorinės) dalių ilgio santykio keitimą chirurginiu būdu varpos raiščio pagalba (ligamentotomija).
Ligamentotomiją atlieka urologas arba andrologas. Ligamentotomija gali būti atliekama taikant vietinę nejautrą arba bendrąją nejautrą. Vienas iš operatyvių varpos pakabos raiščių būdų yra penosorotalas (per kapšelį, dėl kurio pooperacinis randas tampa nematomas). Iškirpus odą, corpora cavernosa stumiama į šoną, pakabinamas raištis atskleidžiamas ir perkeliamas. Tada atliekama hemostazė ir odos siuvimas. Šiuo atveju pats varpos dydis nesikeičia, o tik ilgio perskirstymas vyksta jo pakabintos dalies didinimo kryptimi.
Vyrai, nusprendę dėl tokio tipo varpos padidėjimo, turi atsiminti, kad operacijos metu perduodamo raiščio funkcija yra išlaikyti stačią varpą. Po ligamentotomijos varpos erekcijos metu tampa judresnės, o tai padidina lūžių riziką lytinio akto metu.
KOMBINUOTI GENOS DIDINIMO METODAI
Norint pasiekti maksimalų efektą, vyrui dažniausiai rekomenduojamas chirurginis gydymas (ligamentotomija), toliau vartojant ilgintuvą (konservatyvi terapija) per 6 mėnesius po operacijos, tai yra, taikomas kombinuotas požiūris į gydymą.